Kulono renetas
Sezoniškumas: Žieminė
Kulono renetas – Tai sena, XIX a. viduryje Belgijoje (Lježo regione) išvesta veislė, pavadinta jos kūrėjo L. Kulono vardu. Tai klasikinė „renetų“ grupės atstovė, Europoje vertinama dėl išskirtinių skonio savybių ir tinkamumo tiek desertams, tiek perdirbimui (ypač sidro gamybai ar kepiniams). Lietuvoje ši veislė labiau žinoma kolekcininkams ir senųjų sodų puoselėtojams.
Išvaizda: Vaisiai vidutinio dydžio arba stambūs, kiek netaisyklingos, plokščiai apvalios ar kūgiškos formos. Odelė šiurkštoka, matinė, žalsvai geltona, saulėtoje pusėje pasipuošianti neryškiu rusvai raudonu skaistalu. Būdingas renetams bruožas – odelė dažnai būna nusėta rūdėtomis dėmelėmis ar tinkleliu.
Skonis: Minkštimas gelsvai baltas, tankus, labai sultingas ir traškus. Skonis turtingas, desertinis, saldžiarūgštis, pasižymintis stipriu, specifiniu aromatu ir lengvu vyno poskoniu, kuris laikant vaisius tik ryškėja.
Vaismedžio savybės: Veislė vidutiniškai ištverminga žiemą, todėl geriau jaučiasi apsaugotose sodo vietose. Pasižymi vidutiniu atsparumu rauplėms. Dera gausiai, tačiau vaisiai pilną skonio brandą pasiekia tik po kurio laiko nuskynus. Vėsioje vietoje išsilaiko iki kovo–balandžio mėnesio.
.
.png){kind=logo}
.png)
.png){kind=logo}
.png)
